(3 puslapiai)
Testas. Naudoti standartai. Testavimo konfigūracija. Įranga. Matavimai. Reikalavimai. Matavimai. Išvados. Skaityti daugiau(47 darbai)
(3 puslapiai)
Testas. Naudoti standartai. Testavimo konfigūracija. Įranga. Matavimai. Reikalavimai. Matavimai. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
1 laboratorinio darbo ataskaita. 1. Duota funkcija, kurios argumentų konjunkcijos pateiktos skaičiais. Užrašome šią funkciją normaline dizjunktyvine forma. Minimizavus šią funkciją gauname. Kombinacinės funkcijos realizacija panaudojus IR, ARBA, NE, IR-NE, ARBA-NE elementus. Pertvarkome funkcijos F išraišką pagal De Morgano taisyklę. Testiniai vektoriai. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Užduotis: Parengti kompiuterinio tinklo projektą policijos komisariato įstaigai. Naudojama tinklo rengimo specifika ir medžiagos. Kompiuterinio tinklo ir įstaigos pastatų planas. Kompiuterinio tinklo aprašymas. Tinklo įrenginiai. Tinklo srautai. Potinkliai ir IP adresai. Išvados. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Darbas atliekamas pasinaudojant DIF. Darbo tikslas: Ištyrinėti valdančiojo mikroprocesorinio skaičiavimo įtaiso (MSĮ) pagrindinių charakteristikų, tokių kaip laiko ašies diskretizavimo žingsnis, skaitmeninio analoginio bei analoginio skaitmeninio keitiklių skilčių skaičius, skaitmeninio integravimo metodas, integravimo žingsnis, skaitmeninio reguliatoriaus algoritmas bei jo koeficientai, įtaką tolydinio objekto išėjimo parametro tikslumui, stabilumui, dinamikai. Užduotis. Teorinė dalis. PID valdiklio panaudojimas. Praktinė dalis. Objekto dinaminių savybių tyrimas. Dinaminių procesų stabilumo ir kokybės tyrimas (su analoginiu PID kontroleriu). Dinaminių procesų stabilumo ir kokybės tyrimas (su skaitmeniniu PID kontroleriu). Išvados. Skaityti daugiau(38 puslapiai)
9 laboratoriniai darbai. Laboratorinis darbas nr. 1. Darbo tikslas: išmokti naudotis minimaliomis informacijos apie tinklus gavimo priemonėmis. Laboratorinis darbas nr. 2. Darbo tikslas: Susipažinti su darbo Windows kompiuterių tinkle priemonėmis. Laboratorinis darbas nr. 3. Darbo tikslas. Išsiaiškinti "ARP" protokolo veikimą LAN tinkle. Laboratorinis darbas nr. 4. Darbo tikslas: Susipažinti su paketų komutavimo principais. Susipažinti su tinklų simuliacinės programos veikimu. Susipažinti su tinklų simuliacinės programos veikimu. Laboratorinis darbas nr. 5. Darbo tikslai: Susipažinti su maršrutizatorių konfigūravimo metodais. Susipažinti su ciscoios komandų sistema. Maršrutizatoriuje sukonfigūruoti statinę maršrutizaciją duotos struktūros tinklui. Laboratorinis darbas nr. 6. Darbo tikslas: Išsiaiškinti ICMP protokolo veikimą LAN bei interneto tinkluose. Laboratorinis darbas nr. 7. Darbo tikslas: Išmokti sudaryti virtualius vietiniu tinklus (vlan) vienu Cisco 2950 serijos komutatoriumi. Laboratorinis darbas nr. 9. Darbo tikslas: Susipažinti su DHCP protokolo veikimu. Išmokti konfigūruoti DHCP serverį bei klientus; Laboratorinis darbas nr. 11. Darbo tikslas: Susipažinti su statinės maršrutizacijos pagrindais. Išmokti konfigūruoti kompiuterio statinę maršrutizacijos lentelę Route komandos pagalba. Darbo priemonės: kompiuteriai, sujungti į vietinį tinklą bei turintys ryšį su internetu, TCP/IP steko palaikymas. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
1 laboratorinis, 3 variantas. I užduotis. Apskaičiuoti išraišką. II užduotis. Atlikti veiksmus su matricomis. IV užduotis. Apskaičiuokite funkcijos f(x) reikšmių lentelę bei nubrėžkite grafiką. V užduotis. Išspręskite lygčių sistemą grafiškai. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Užduotis: Matricos įvedimas, didžiausio ir mažiausio elementų eilės numerio radimas. Darbo organizavimui naudojamas meniu. Programos prisistatymas ir atsisveikinimas. Kompiuterio ekrano planavimas.Rezultatai išvedami į tekstinį failą. Programos aprašymas. Atmintinė vartotojui. Programos tekstas. Duomenų ir rezultatų pavyzdys. Skaityti daugiau(19 puslapių)
Darbo tikslas: Praktiškai susipažinti su pagrindinėmis neuroninių tinklų sąvokomis ir savybėmis. Susipažinti su dirbtinių neuroninių tinklų apmokymo programų paketu NNSYSID. Naudojant šio paketo programas apmokyti dirbtinį neuroninį tinklą, kuris galėtų aproksimuoti susikurtas funkcijas. Ištirti, kokią įtaką funkcijų aproksimavimui turi neuroninio tinklo struktūra, apmokymo metodas. Darbo eiga. Programinis kodas. Išvados. Darbo tikslas: Susipažinti su saviorganizuojančių neuroninių tinklų programine įranga (SOMine). Atlikti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pramonės kompanijų klasterizavimą pagal kompanijų duomenis, įvertinti klasterizavimo rezultatus. Darbo eiga. Programinės įrangos panaudojimo galimybės. Darbo tikslas: Praktiškai susipažinti su MATLAB programiniu paketu nntool. Pagal susigeneruotus eksperimentinius duomenis atlikti tinklo apmokymą. Įvertinti tinklo generalizavimo savybes. Darbo eiga. Programinis kodas. Darbo ataskaita. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Laboratorinis darbas Nr.1. Oro uosto duomenų bazė. Darbo tikslas: sudaryti oro uosto duomenų bazės (DB) loginę schemą. Duomenų srautų diagramos: duomenų srautų žymėjimai. Aukščiausio lygmens duomenų srauto diagrama. Nulinio lygio duomenų srauto diagrama. Proceso "Skryddžiai" atributų tarpusavio priklausomybė ir sąrašas. Duomenų normalizavimas. Duomenų bazės (DB) Loginė schema. Duomenų bazės (DB) lentelė Ekipažas. Duomenų bazės (DB) lentelė Keleivis. Duomenų bazės (DB) lentelė Lėktuvas. Duomenų bazės (DB) lentelė Oro uosto valdyba. DB lentelė Reisas. DB lentelė Skrydis. PHP/HTML formos. DB lentelė Reisas. DB lentelė Ekipazas. Duomenų bazės (DB) lentelė Skrydis. Duomenų bazės (DB) lentelė Keleiviai. Duomenų bazės (DB) lentelė Oro uosto valdyba. Duomenų bazės (DB) lentelė Lėktuvas. Išvados-pastabos. Skaityti daugiau(25 puslapiai)
Pdf byla. Realios mašinos aprašas. Realios mašinos modelio schema. Realią mašiną sudarantys techninės įrangos komponentai ir jų aprašymas. Multiprograminės operacinės sistemos projektas. Deskriptorių aprašai. Proceso deskriptorius. Resurso deskriptorius. Operacinės sistemos branduolio primityvai. Proceso primityvai. Resurso primityvai. Proceso būsenų diagrama. Procesų planuotojas. Procesų planuotoją atitinkantis procesoriaus resurso skirstymo algoritmas. Procesų prioritetų skirstymo ir valdymo modelis. OS sisteminių procesų ir jų sąveikos apžvalga. OS procesų medis. Procesas pradžia pabaiga. Procesas read. Procesas analyzer. Procesas taskstodisk. Procesas mainproc. Procesas loader. Procesas jobgorvenor. Procesas virtualmachine. Procesas interrupt. Procesas print. Resursų apžvalga. Pertraukimo resursas. Operatyviosios atminties valdymas. Dinaminės atminties valdymas. Pastabos. Skaityti daugiau(18 puslapių)
Darbe pateikiamas operacinių sistemų 3 laboratorinis darbas – "Multiprograminės operacinės sistemos projektas". Užduotis: Projektuojama paketinė OS. Reali ir virtuali mašinos. Reali mašina. Realios mašinos modelis. Centrinis procesorius. Pertraukimų mechanizmas.Atmintys. Kanalų įrenginys. Puslapiavimo mechanizmas. Įvedimo ir išvedimo įrenginiai. Virtuali mašina. Virtualios mašinos modelis. Virtualios mašinos komponentės. Centrinis procesorius. Procesoriaus komandos. Atmintis. Taimerio mechanizmas. Užduoties formatas. Operacinės sistemos projektas. Bendrosios sąvokos. Operacinės sistemos procesai ir resursai. Procesų medis. Procesas "StartStop". Procesas "Reader". Procesas "Analyzer". Procesas "MainProc". Procesas "JobGovernor". Procesas "VirtualMachine". procesas "Interrupt". Procesas "Result". Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Darbo tikslas: Ištirti paraiškų aptarnavimo trukmių pasiskirstymą: nustatyti vidutinę paraiškos aptarnavimo trukmę, nustatyti paraiškų aptarnavimo trukmių vidutinį kvadratinį nuokrypį, nustatyti eksperimentinį bei teorinį paraiškų aptarnavimo trukmių pasiskirstymo dėsnį. Teorinė dalis. Darbo eiga. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Darbo tikslas: Atlikti realaus tinklo monitoringo sistemų duomenų analizę, kurios rezultatais remiantis paruošiama ataskaita apie tinkle vykstančius procesus. Darbo priemonės. Darbo eiga. Susipažinimas su darbe analizuojamų sistemų funkcinėmis galimybėmis Atliekama tinklo įvykių registravimo sistemoje užregistruotų įvykių analizė, identifikuojami tinklo mazgai. Naudojantis LITNET tinklo srautų monitoringo sistema vykdoma tinklo srautų analizė Utenos apskrityje. Naudojantis informavimo apie kompiuterines atakas sistema nustatoma tinklo atakoms dažniausiai naudojamus protokolus dažniausiai puolamas paslaugas, atakų šaltinius. Išvados. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Užduotis: Sudaryti programą RSA algoritmo analizei. Joje realizuoti: Pirminio, slapto raktų generavimas, Slapto rakto išskaičiavimas žinant viešą (fiksuoti laikus), Skaičiaus užkodavimas, bei atkodavimas tais raktais. Stengtis kiek galima daugiau optimizuoti programos skaičiavimus, ypač koduojant tekstą, kur reikalingi dideli kėlimai laipsniu. Ataskaitoje pateikti įvairias priklausomybes grafiškai. Darbas. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
6 laboratorinis darbas. Darbo tikslas. Trumpos teorinės žinios. Skirtingų 3 ryšio variantų atveju siunčiamos žinutės ir jų aptarimas. Nagrinėjamų 3 ryšio variantų analizė ir palyginimas. Sesijos metu sudarytų ryšių analizė. Sesijos metu sudarytų ryšių analizė. Išvados. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Variantas 4. Tikslas. Susipažinti su signalų koreliaciją, jos savybėmis , realizaciją ir panaudojimu. Užduotis. Darbo eiga. Sudaryta MATLAB programa dviejų sekų koreliacinei funkcijai rasti panaudojant formulę. Iš savo mobilaus numerio aštuonių paskutinių skaitmenų sudarytos dvi keturių skaitmenų sekos. Apskaičiuota šių sekų koreliacinė funkcija naudodami sudarytą programą ir MATLAB funkciją xcorr(). Sugeneruoti amplitudžių A1 ir A2, dažnių f1 ir f2, fazės postūmių θ1 ir θ2 sinusinių sumos ir amplitudžių A1 ir A3, dažnių f1 ir f3, fazės postūmių θ1 ir θ3 sinusinių sumos signalai. Diskretizuota dažniu FS, naudojant N atskaitų. Atvaizduoti signalai naudodami funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų vaizduojamas laikas. Naudojant funkciją xcorr() rasti šių signalų koreliacinė funkcija. Naudodami funkcijas fft() ir abs(), apskaičiuotas koreliacinės funkcijos spektras. Viename lange atvaizduota koreliacinė funkcija ir jos spektras. Vaizduojant koreliacinę funkciją, horizontalioje ašyje vaizduojama J, kurio rėžiai yra nuo -N+1 iki N-1. Vaizduojant spektrą, horizontalioje ašyje vaizduojami dažniai, kurių rėžiai nuo 0 iki fs/2. Sugeneruotas N atskaitų atsitiktinis signalas, naudojant funkciją randn(). Naudojant funkciją xcorr() rasta atsitiktinio signalo autokoreliacija. Viename lange atvaizduoti signalas ir jo autokoreliacija naudodami funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų atidedamas J, kurio rėžiai nuo 0 iki N-1. Rasta pirmojo sinusinių sumos signalo ir atsitiktinio signalo koreliacija. Viename lange atvaizduoti koreliacinė funkcija ir jos spektras. Vaizduojant koreliacinę funkciją, horizontalioje ašyje vaizduojama J, kurio rėžiai yra nuo -N+1 iki N-1. Vaizduojant spektrą, horizontalioje ašyje vaizduojami dažniai, kurių rėžiai nuo 0 iki fs/2. Sugeneruotas etaloninis N atskaitų signalas, kurio pradžioje yra f1 dažnio A1 amplitudės θ1 fazės postūmio sinusinio signalo K periodų, o vėliau – nuliai. Sumodeliuotas atsispindėjęs signalas prie atsitiktinio signalo pridedant N1 atskaitų užvėlintą etaloninį signalą. Atvaizduoti šie signalai naudojant funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų vaizduojamas laikas. Naudojant funkciją xcorr() apskaičiuota atsispindėjusio ir etaloninio signalų koreliacinė funkcija. Naudojant funkciją max() rastas koreliacinės funkcijos maksimumas ir jį atitinkantis j. Išvesta j ir palyginta su N1. Įvertintas ir išvestas vėlinimas sekundėmis. Atvaizduota koreliacinė funkcija naudojant funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų atvaizduojamas J, kurio rėžiai nuo 0 iki N-1. Koreliacinės funkcijos maksimumas pažymėtas apskritimu. Pagal formulę apskaičiuota atsispindėjusio ir etaloninio signalų koreliacinė funkcija, kai j yra nuo 0 iki N-1. Atvaizduota koreliacinė funkcija naudojant funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų atvaizduojamas J. Realizuotas greitas koreliacinės funkcijos skaičiavimas naudodami funkcijas fft(), ifft(), conj(). Apskaičiuota atsispindėjusio ir etaloninio signalų koreliacija. Atvaizduota reali koreliacinės funkcijos dalis, naudodami funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų vaizduojamas J. Naudojant funkcijas TIC() ir TOC() įvertintos koreliacinės funkcijos skaičiavimo trukmės skaičiuojant pagal formulę ir naudojant greitą skaičiavimą. Skaityti daugiau(12 puslapių)
6 laboratorinis darbas. Darbo tikslas: Susipažinti su simetrinių juostelinių ir mikrojuostelinių linijų konstrukcijomis. Išnagrinėti elektromagnetinio lauko struktūrą šiose linijose. Išmokti rasti elektromagnetinių bangų sklidimo greitį linijose. Bangolaidžių modeliavimo paveikslai. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
1 laboratorinis darbas. Darbo tikslas: susipažinti su planšetinio skaitytuvo sandara, veikimo principu bei technologinėmis galimybėmis. Darbo duomenys. Darbo išvados. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Darbo tikslas: Patyrinėti skirtuminių lygčių elgesį (sprendinius) ir pastoviuosius taškus. Darbo užduotis. Užduoties sprendimo rezultatai ir pastebėjimai. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
3 laboratorinis 12 variantas. Apskaičiuokite funkcijų t, v, reikšmes pagal pateiktas formules. Funkcijos funsk struktūrograma. Funkcijos programa. Uždavinio scenarijus. Scenarijaus algoritmo stuktūrograma. Duoti trys masyvai. Nustatykite, ar tarp jų yra bent viena pora skaičių, kurių sanglauda didesnė už D. Išspausdinkite tuos skaičius. Stuktūrograma. Scenarijaus tekstas Matlab. Skaityti daugiau