Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Ekspertinės sistemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ekspertinės sistemos

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Ekspertinės sistemos. Jų atsiradimas ir vystymasis. Naudojimas. Ekspertinių sistemų struktūra. Duomenų struktūros žinių bazėse. Freimai ir jų naudojimas. Vidinė interpretacija. Statusų priskyrimas. Kompozicijos ir dekompozicijos operacijos. Slotų operacijos ir santykiai. Freimų santykiai. Operacijos su freimais. Nutylėjimai. Aktyvumas. Ekspertinių sistemų privalumai lyginant su žmogumi.

Ištrauka

Panaudojant kompiuterių techninę įrangą ir specializuotą programinę įrangą, informacijos organizavimo procese atsiranda specializuotų informacijos kaupimo apdorojimo ir pateikimo sistemų, vadinamų kompiuterizuotomis informacinėmis sistemomis, sukūrimo poreikis.
Ekspertinės sistemos, vystėsi kaip dialoginės sistemos; jos sudaro informacinių sistemų,, vadinamų "pagalbinėmis sprendimų priėmimo sistemomis", porūšį,. Ekspertinės sistemos ypatingos tuo, kad praturtina vartotojo žinias apie problemą, kurią jis nagrinėja, tuo tarpu pagalbinės sprendimų priėmimo sistemos numato, kad žmogaus žinios apie sprendžiamą problemą nekinta.
Galima rasti, daug ekspertinių sistemų apibrėžimų, o tai reiškia, kad šiuo metu griežtos, jų, definicijos nėra. Anglų kalba leidžiamoje specialioje literatūroje pasitaiko įvairių šio tipo sistemų pavadinimų, kaip antai: "sistemos, paremtos žiniomis"; "dirbtinio intelekto sistemos, paremtos žiniomis"; ""kūrybinės sistemos, darančios išvadas iš taisyklių"; "sistemos, su žinių baze" . Nepaisant to, kad nėra griežtų apibrėžimų, galima išskirti, kai kuriuos bendrus šių sistemų bruožus:
- jos, apima organizuotas žinias, sudarytas iš faktų, jų ryšių ir euristikos, tos žinios apima kurią nors specialią sritį;
- naudojamos kaip patarėjai, dažniausiai sprendžiant sudėtingas problemas;
- kai kurias problemas gali spręsti taip pat sėkmingai kaip ekspertas žmogus, o kartais netgi geriau.
Prie šito reikia pridurti, kad ekspertinės sistemos nesprendžia universalių problemų. Todėl jos sąlygojamos siaurų ir specialių sričių. Jos taip pat nėra pranašai ar neginčijami autoritetai, todėl jos yra tik sprendimo priėmimo pagalbininkas.
Ekspertines sistemas sudaro tokios tarpusavyje susijusios dalys arba moduliai: a) žinių įvedimo modulis; b) žinių bazė, kurią sudaro dvi atskiros dalys: faktų ir taisyklių bazė; c) išvadų generatorius; d) vartotojo ryšio su sistema modulis (žr. l pav.)
Modulis a) padeda įvesti į kompiuterio atmintį faktus ir taisykles. Be abejo, atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, šie faktai ir taisyklės turi priklausyti siaurai sričiai, kuriai projektuojama sistema. Žinios, kurias sudaro faktai ir taisyklės, nėra pastovios, jos visą laiką papildomos naujais faktais ir taisyklėmis. Kai kurios iš jų taip pat gali būti panaikintos arba pakeistos. Taigi žinių bazė turi būti nuolat atnaujinama.
Faktai ir taisyklės, pradiniai duomenys įvedami į kitą modulį, išvadų generatorių. Jis jungia faktus, užrašytus bazėje su atitinkamomis taisyklėmis, užrašytomis taisyklių bazėje. Taip susidaro nauji faktai, kurie savo ruožtu užrašomi faktų bazėje. Taigi sistema sugeba kurti savo žinių baze. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-06
DalykasInformatikos referatas
KategorijaInformatika
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis148.59 KB
Autoriusijo
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc E. Nevardauskas
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasTechnologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekspertines sistemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc E. Nevardauskas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą