Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Dirbtinis intelektas. Neurotinklai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dirbtinis intelektas. Neurotinklai

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Dėstymas. Pagrindiniai informacijos perdirbimo tipai. Neurotinklų sandara. Neurotinklų pritaikymas informacinėse technologijose. Išvados.

Ištrauka

Gyvename XXI amžiuje, kuriame didelę dalį žmogaus darbų atlieka kompiuteriai ir įvairūs mechanizmai. Nors pirmas kompiuteris pasaulį "išvydo" dar atrodo visai neseniai, tačiau dabartinis kompiuteris atlieka pačius sudėtingiausius procesus per tokį trumpą laiką, per kurį žmogus niekaip negalėtų to padaryti. Pasirodo dirbtinis intelektas yra kur kas gabesnis nei žmogus.

Pagrindiniai informacijos perdirbimo tipai

Kompiuterio esmė yra jo dviejuose pagrindiniuose ir skirtinguose jo tipuose. Pirmasis tipas yra pagrįstas nuosekliu informacijos perdirbimu ir sutvarkymu. Būtent šis tipas sudaro skaitmeninio kompiuterio pagrindą. Antrasis remiasi lygiagretaus informacijos perdirbimo principu. Pagal pastarąjį funkcionuoja neurokompiuteriai, kitaip dar vadinami neurotinklais. Bet neurotinklai yra vartojami žymiai rečiau nei skaitmeniniai .

Niaurotinklų sandara
Neuroninius tinklus galime vadinti smegenų imitacija. Jie padeda susidoroti su įvairiomis užduotimis, su kuriomis, iš pirmo žvilgsnio, dirbtinio intelekto mechanizmas nesusidorotų, t.y. balso, vaizdo, ranka rašyto teksto atpažinimo, klasifikacijos, prognozavimo užduotimis. Žvelgiant į neurotinklų sandarą jų įvairovė yra labai didelė. Bet tarp jų, kaip ir tarp bent kurio kito mechanizmo sudedamųjų dalių, yra daug bendrų bruožų. Dirbtinį neuronas yra labai panašus i tikrą, galvos smegenų, neuroną. Jį sudaro: įėjimai, sinapsės, pagrindinė gardelė, aksonas ir išėjimas. Įėjimas- neurono pradžia, per kurią "suteka" informacija. Sinapsės sujungia neuronu įėjimus su pagrindine gardele. Pagrindinė gardelė vykdo įeinančių signalų apdorojimą ir apdorotą informacija siunčia aksonu i išėjimą. Išėjimas yra jungtis su kitais neuronais.

Dirbtinis neuroninis tinklas yra tarpusavyje sujungtų neuronų rinkinys. Paprastai jų perdavimo intensyvumas yra pastovus .

Mums turbūt aktualiausia sužinoti kaip neurotinklai yra pritaikomi informacinėse technologijose. Pirmiausia yra sudaroma duomenų bazė, naudojant esamus pavyzdžius, būdingus užduočiai. Tai turi būti parametrai, kurie geriausiai nusakytų esamą padėtį ir apibūdinantys objektą. Duomenų bazę reikia suskaidyti į 2-3 dalis: mokomąją, testuojamąją ir patvirtinančiąją. Sekantis žingsnis- duomenų paruošimas, kada išrenkami parametrai būdingi nurodytai užduočiai ir paruošiami siųsti i tinklą. Siunčiant paruoštus parametrus pradeda konstruotis tinklas, kai sudaromas tam tikras sluoksniu ir neuronu skaičius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-01
DalykasInformatikos referatas
KategorijaInformatika
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis17.64 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas12
Mokytojas/DėstytojasA.Talalajevas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dirbtinis intelektas. Neurotinklai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • 12 Klasė/kursas
  • A.Talalajevas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą