Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Duomenų kodavimas: RSA
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Duomenų kodavimas: RSA

  
 
 
1234567
Aprašymas

Kas gi yra RSA? Algoritmas. Trūkumai. Saugumas. Šifravimo pavyzdys. Apibendrinimas.

Ištrauka

RSA – tai asimetrinio šifravimo sistema, kurioje informacijos užkodavimui yra panaudojamas vienas raktas, o atkodavimui kitas. Tai viešojo rakto kriptosistema, kurios algoritmą 1977 metais sukūrė Ronald Rivest, Adi Shamir ir Leonard Adleman, jų garbei ir buvo pavadintas algoritmas.
Atvirkščiai, nei simetrinio kodavimo metu, kurio dešifravimo procedūrą yra lengvai atliekama pagal šifravimo schemą, kodavimo schemoje su atviru raktu, nesimetrinio kodavimo metu, neįmanoma atlikti dešifravimo procedūrą, žinant tik šifravimo schemą.


Algoritmas

Taigi kodavimas ir atkodavimas susideda iš šių etapų :

1. Kodavimo raktų generavimas
2. Viešo rakto paskelbimas
3. Informacijos kodavimas
4. Informacijos perdavimas
5. Informacijos atkodavimas

Kodavimo raktų generavimas:

1. Pirminių skaičių P ir Q generavimas
2. Skaičių Fi ir N apskaičiavimas
3. Viešo rakto generavimas
4. Slapto rakto generavimas


Pirminių skaičių P ir Q generavimas metodai:

1) Skaičiaus generavimas ir tikrinimas, ar jis pirminis.
2) Išsijojimo metodas, kai imama skaičių aibė, iš kurios pradžios imami skaičiai ir iš aibės išmetami jo kartotiniai. Likę skaičiai - pirminiai. Taip galima užpildyti pirminių skaičių lenteles.
3) Imti skaičius iš jau paruoštų pirminių skaičių lentelių.
Skaičių FI ir N apskaičiavimas:
Skaičius N yra dalis slapto ir viešo raktų, apskaičiuojamas : N = P * Q.
Skaičius FI yra naudojamas skaičiuoti viešą ir slaptą raktus, jis apskaičiuojamas: FI = (P – 1)*(Q – 1).
Viešo rakto generavimas:
Viešas raktas yra skaičių pora PK{E,N}. Skaičius E turi būti toks, kad BDD( FI , E ) = 1. Čia BDD – bendras didžiausias daliklis.
Slapto rakto generavimas:
Slaptas raktas yra skaičių pora RK{D,N}. Skaičius D yra gaunamas taip: D = (k*FI + 1) / E. k – sveikas skaičius .
Informacijos kodavimas:
Kodavimo metodas: sakykim turim informaciją M, kurią reikia užkoduoti ( gauti koduotą informaciją C), tada imam viešą raktą PK{E,N} ir koduojam pagal formulę : C = ME mod N .
Informacijos atkodavimas:
Atkodavime naudojamas privatus raktas RK{D,N}, atkoduojama pagal formulę M = CD mod N.

Sistema RSA yra pagrista keliu skaičių didžiausio bendro daliklio radimų. Privatusis ir viešasis raktai naudojami RSA yra pora dideliu pirminiu skaičių (nuo 100 iki 200 skaitmenų, kartais net didesni). Taigi iš eilės užrašykime visus matematinius veiksmus norint sugeneruoti du raktus:

1. Parenkami du dideli pirminiai skaičiai P ir Q (dėl saugumo jie turėtų būti vienodo ilgio).
2. Apskaičiuojamas N=P * Q.
3. Tada atsitiktinai parenkamas skaičius E tačiau jis būtinai turi būti reliatyviai pirminis šiai
funkcijai: (P-1)(Q-1). N ir E sudaro privatųjį raktą.
4. Po to apskaičiuojamas D, pagal šia funkciją E * D = 1 mod (P - 1)(Q - 1), kuris ir yra
privatusis raktas (kitaip tariant D apskaičiuojamas pagal funkciją:
D=( E^(-1)) mod(P-1)(Q-1) ).
Tada P ir Q tampa nebereikalingi ir gali būti panaikinti, bet jokių būdu jie negali būti
atskleisti).
5. Turint D (privatųjį raktą), N ir E (viešąjį raktą) galime ka nors užšifruoti. Taigi norėdami
ką nors užšifruoti mes turėsime pasinaudoti štai tokia funkcija (M - šifruojama žinutė,
C -užšifruotas tekstas) C = M^E mod(N).
6. Norėdami ką nors iššifruoti tai darome taip: M = C^D mod( N).

P ir Q parinkimo principas yra toks: tam, kad sistema būtų stabili RSA (P-1) ir (Q-1) ne turi susidaryti tik mažu paprastu dalikliu. Dažniausiai parenka P = RS+1, kur R – kitas didelis paprastas skaičius.
Rakto ilgis priklauso nuo N, kur N turi būti nemažiau 512 bitų. Šiais metais šifravimo sistema RSA naudoja ir skaito patikimu N nemažiau 1024 bitų.
RSA šifravimo sistema yra naudojama programinio aptarnavimo saugojimui ir skaitmeninio parašo schemose. Tai pat RSA yra plačiai naudojama PGP atviroje šifravimo sistemoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-22
DalykasInformatikos referatas
KategorijaInformatika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis100.29 KB
AutoriusAnastasija
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Duomenu kodavimas RSA [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą