Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Ontologijos ir ontologijų sistemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ontologijos ir ontologijų sistemos

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Ontologijos ir ontologijų sistemos. Bunge ontologija. Kiti ontologiniai specifikavimo kalbų vertinimo metodai. Išvados.

Ištrauka

Keitimosi duomenimis, informacija ir žiniomis užtikrinimas tampa lemiamu veiksniu šiuolaikinėse kompiuterių technologijose. Ontologijos palaipsniui įgauna vis didesnę reikšmę, palaikant keitimosi informacija procesus, nes jos gali perteikti daugumai priimtą ir bendrai naudojamą supratimą apie taikomąsias sritis.

Žodis "ontologija" pirmiausia yra filosofijos terminas, turintis prasmę "būties (ar visos tikrovės) teorija", naudojamas ir kaip sinonimas terminui "metafizika". Maždaug nuo 1990 m. šis terminas pradėtas naudoti ir kompiuterijos, dirbtinio intelekto srityse, kalbant apie žinių bendrą naudojimą (angl. "knowledge sharing"), programinių agentų tarpusavio sąveiką, visuotinai pripažįstamų (angl. "common sense") žinių atvaizdavimą, natūralios kalbos apdorojimą ir kt. Kompiuterijoje ontologijos apibrėžia tam tikros nagrinėjimo srities esybių (daiktų bei reiškinių) tipus; esybių tipų tarpusavio sąryšius, priklausomybes; pavyzdinius atvejus; aksiomas.
Ontologijos būna neformalios (pvz., terminų katalogai) ir formalios. Formalios ontologijos būna aksiomatizuotos (pvz.: formalios mokslų teorijos, taisyklių ir freimų rinkiniai ekspertinėse sistemose, duomenų bazių koncepcinių schemų specifikacijos), prototipais paremtos (terminologinės), arba mišrios. Pagal paskirtį ontologijos skirstomos į: žinių vaizdavimo ontologijas; bendrąsias, visuotinai naudojamų sąvokų ontologijas; aukščiausio lygio ontologijas, meta-ontologijas; lingvistines ontologijas; nagrinėjimo sričių ontologijas; užduočių, metodų ir taikomųjų programų ontologijas.
Pagal savo galią ontologijos yra skirstomos į lengvasvores (išreiškiančias sąvokas, elementarius tipus; sąvokų hierarchiją; sąryšius tarp sąvokų) ir sunkiasvores (išreiškiančias kardinalumo apribojimus; sąryšių klasifikaciją; pakartotinius tvirtinimus; galimybes manipuliuoti aksiomomis ir semantika, naudojant logikos formalizmus ir loginio išvedimo sistemas).
Viena iš svarbiausių ontologijų apibūdinimo ypatybių yra sudėtingumas. Paprastai yra skiriami tokie ontologijų sudėtingumo lygiai:
Terminai
+ Terminų apibrėžimai;
+ Siauresnių/platesnių terminų sąryšiai;
+ Neformalūs arba formalūs apibendrinimo (angl. "IS_A") sąryšiai;
+ Formaliai nurodyti konkretūs atvejai;
+ Freimai (savybės);
+ Galimų reikšmių apribojimai;
+ Loginės sąlygos (suvaržymai, aksiomos);
+ Inversijos, nepersidengimo (angl. "disjointness"), visumos - dalies (angl. "PART_OF") sąryšiai ir kt.
Ontologijų kūrimas yra iteracinis procesas. Ontologijų kūrime paprastai galima išskirti tokius etapus: reikalavimų specifikavimas, konceptų visumos paruošimas, realizavimas ir įvertinimas. Reikalavimų specifikavimo fazėje apibrėžiama taikomoji sritis ir ontologijos paskirtis, naudotojai ir atsakingi už ontologijos priežiurą asmenys, išsiaiškinama, ar nėra galimybių pasinaudoti jau esamomis ontologijomis, jas pritaikant esamoms reikmėms, integruojant. Ontologijos konceptų visumos paruošimo fazėje išvardinami nagrinėjamoje taikomojoje srityje naudojami terminai, apibrežiamos konceptų klasės ir klasių hierarchija, apibrėžiamos klasių savybės (freimo slotai), apibrežiami slotų aspektai (matiškumas, reikšmių tipai, klasės, kurioms priskiriami slotai, leistinos egzempliorių klasės), nurodomi klasių egzemplioriai.
Dažniausiai naudojamos ontologijų kūrimo metodikos yra:
M. Uschold’o metodika, paremta patirtimi kuriant "Įmonių ontologiją";
M. Grüninger’io ir M.S. Fox’o (TOVE) metodika;
METHONTOLOGY karkasas;
KACTUS metodika;
metodika SENSUS projekto pagrindu;
On-To-Knowledge (OTK) metodika, sukurta Europos Sąjungos 5 bendrosios programos Informacinės visuomenės technologijų (ES IVT) projekte "Kontekstinio žinių valdymo priemonės, naudojančios evoliucionuojančias ontologijas".
Ontologijų išreiškimui dažniausiai naudojamos tokios ontologijų specifikavimo kalbos:
Tradicinės:
CARIN, paremta Horno taisyklėmis ir deskriptyviomis logikomis;
Flogic, integruojanti freimų logiką ir pirmos eilės predikatų skaičiavimą;
LOOM, paremta pirmos eilės predikatų logika ir priklausanti KL-ONE kalbų šeimai;
operacinė koncepcinio modeliavimo kalba OCML;
Ontolingua, paremta keitimosi žiniomis kalba KIF. (Savo ruožtu, Ontolingua ontologijas galima eksportuoti Lisp , KIF, Generic-Frame, Loom, Clips, Epikit, HTML formatais);
Express objektinė kalba informacijos modeliu specifikavimui, priklausanti ISO-10303 STEP ("STandard for the Exchange of Product model data") standartų šeimai.
Specializuotos:
CycL (skirta visuotinai pripažįstamų žinių išreiškimui CyC ontologijoje);
GRAIL (medicininei ontologijai GALEN);
naratyvinių dokumentų semantinio konteksto aprašymo kalba NKRL.
Skirtos naudojimui Internete:
paprastas HTML plėtinys ontologijoms SHOE;
keitimosi ontologijomis kalba XOL;
ontologijų žymėjimo kalba OML;
Resursų aprašymo karkaso RDF Schema;
Ontologijų išvedimo sluoksnis OIL;
Pasaulinio tinklo ištekliu semantinio žymejimo kalba DAML+OIL;
Pasaulinio tinklo ontologijų kalba Web Ontology Language (OWL). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-30
DalykasInformatikos referatas
KategorijaInformatika
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis277 KB
AutoriusRimas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/Dėstytojasdoc. J. Laučius
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasFundamentinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ontologijos ir ontologiju sistemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • doc. J. Laučius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą