Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Neuronų tinklų panaudojimas bioinformatikoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Neuronų tinklų panaudojimas bioinformatikoje

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Bioinformatika. Tipai. SOM algoritmas. Kontekstiniai žemėlapiai. Darbo tikslai. Programos aprašymas.

Ištrauka

Bioinformatika yra nauja, sparčiai besivystanti mokslo sritis atsiradusi informatikos, molekulinės biologijos ir biochemijos mokslų sąveikoje. 1953 metais James Watson ir Francis Crick pasiūlė DNR modelį, pagal kurį DNR sudaryta iš dviejų spiralių (grandinių). Spiralė nusakoma nukleotidų (adeninas, citozinas, guaninas ir timinas) seka. Turint vieną spiralę vienareikšmiškai galime gauti ir kitą, kadangi adeninas visuomet jungiasi su timinu, o citozinas su guaninu. Grandinės ilgis kinta nuo kelių tūkstančių (paprasčiausi mikroorganizmai) iki ~ 3.5 milijardų (žmogus) nukleotidų. Informaciniu požiūriu DNR susideda iš dviejų rūšių atkarpų: koduojančių kokį nors baltymą egzonų (genų) ir nekoduojančių intronų (tarpų). Supratimas, kaip šios detalės yra sudedamos, ir yra pagrindinė problema, tradiciškai sprendžiama laboratorinių eksperimentų ir bandymų keliu. Bioinformatika tiria –biologinius duomenis, duomenų analizes metodais.
Apie 1980 sukurti SOM (Self Organizing Maps) kurių veikimas pagrįstas konkuravimo principu. SOM neuronai patalpinami mazguose tinkle, dažniausia dvimačiame, ir sunumeruojami, tokiu būdu gaunamas neuronų tinklelis. Kitaip tariant SOM tinka n-mačiams duomenims atvaizduoti dvimatėje erdvėje. Pati SOM idėja buvo pateikta Suomiu profesoriaus Teuvo Kohoneno todėl jie dar vadinami Kohoneno Žemėlapiais. Dar SOM naudojami: automatiniam balso atpažinimui, klinikinių duomenų analizei, elektrinių smegenų signalų analizei ir apskritai duomenų analizei.

SOM neuronai sudedami mazguose tinklelyje, kuris yra dažniausia vienmatis arba dvimatis. Didesnio matavimo žemėlapiai yra įmanomi, bet retai naudojami. Neuronai tinklelyje yra sureguliuojami pagal panašumą į įėjimo duomenis (žr. Apie SOM algoritmą). Neuronai "sustumdomi" pagal reikšmę vienas šalia kito. Todėl jų pavadinimas ir yra save sutvarkantys žemėlapiai.


SOM skiriasi nuo žmogaus smegenų struktūros modelio. Žmogaus smegenys sudarytos taip, kad skirtingi sensoriniai signalai yra apdorojami skirtingai pagal topologiją išdėstytų skaičiavimo centrų. Lytėjimo, regos ir klausos yra skirtingose smegenų dalyse ir jų topologinis išsidėstymas smegenų žievėje skiriasi. Be to skaičiuojamasis žemėlapis paskiria paprastus statybinius blokus informaciją apdorojančioje nervinėje infrastruktūroje. Skaičiuojamasis žemėlapis yra apibrėžiamas kaip seka neuronų, kurie veikia kaip nedaug besiskiriantys filtrai, kurie operuoja su pateikta informacija paraleliškai. Dėl šios priežasties neuronai transformuoja signalus į tikslią vietą turinčius duomenis su atitinkamais parametrais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-12
DalykasInformatikos diplominis darbas
KategorijaInformatika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis613.63 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasGražvydas Felinskas
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasMatematikos ir informatikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Neuronu tinklu panaudojimas bioinformatikoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 16 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Gražvydas Felinskas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą