Robotai ir intelektinis valdymas

Įvadas. Robotų technika. Intelektinio valdymo apžvalga. Hibridinės dirbtinio intelekto sistemos. Neuroniniai tinklai ir miglotosios logikos sistemos. Programinių skaičiavimų vystymasis ir intelektinis valdymas. Intelektinis valdymas industrijoje. Miglotoji logika ir miglotosios sistemos. Miglotųjų žinių modelis. Neuroniniai tinklai. Pagrindinės neuroninių tinklų funkcijos. Neuroninių tinklų biologinis pagrindas. Dirbtiniai neuronai ir jų tinklai. Specifiniai neuroniniai tinklai. Išvados.

Robotas – mašina, kuri imituoja kai kurias žmogaus savybes ir, sąveikaudama su aplinka, pavaduoja žmogų, gyvūną. (Tarptautinių žodžių žodynas)

Visų pirma kalbant apie robotus reikėtų paminėti, kad šiame referate bus kalbama daugiau apie informatikos moksle suvokiamus objektus, kuriuos galima vadinti robotais. Taip pat bus daugiau nagrinėjama intelektinio valdymo pagrindai bei taikymas robotų kūrime ir panaudojime.

Industrinėje bei komercinėje terpėse naudojamoje robotų technikoje galima išskirti dvi pagrindines moksle suprantamas sritis: motorinis valdymas ir kliūčių navigacijos algoritmai. Tai ypač aktualu autonominiams robotams, kurie patys turi atlikti kliūčių išvengimo (ar sprendimo priėmimo atitinkamose situacijose) veiksmus. Taigi nagrinėjant robotus (ar robotų techniką) reikėtų pirmiausiai žinoti motorinius tipus ir grįžtamojo ryšio įrenginius, naudojamus robotuose atitinkamose terpėse, taip pat turi būti žinomos robotų valdymo priemonės ir strategijos. Kita ypač informatikoje aktuali robotų suvokimo sritis, tai aparatūrinis ir programinis autonominių robotų užtikrinimas. Šioje srityje labai aktualus yra intelektinio valdymo mokslas.

Dauguma robotų technikos centruose atliekamų tyrimų yra siejami su valdymo ir judesių apskaičiavimo problemomis. Čia robotai – tai daugialypės ir daug "laisvės laipsnių" turinčios industrinės, su rankomis, kojomis ar propelerinės sistemos. Tokiems robotams pakanka turėti atitinkamą (us) motorą (variklį) bei valdiklį, kontroliuojantį motoro (ų) darbą. Kita tyrimų sritis yra navigacija (kelias iki tikslo) pasaulyje, pilname žinomų objektų. Čia taip pat svarbus lokalių kliūčių išvengimas norint pasiekti galutinį tikslą. Išimtimi galima laikyti "protingo" greitkelio sistemas, kur daug dėmesio skiriama kelių ir linijų sekimo tyrime.

Iš automatikos mokslo srities žiūrint į robotus užtektų ištirti ir parinkti atitinkamus motorus ir valdymo komponentus. Bendra valdymo sistema turėtų užtikrinti roboto veikimą visose galimose situacijose.
Žiūrint iš informatikos mokslo srities reikalingi tyrimai autonominių robotų veikime. Čia gali būti naudojamos navigacinės sistemos, tačiau svarbiausias "protingo" roboto komponentas – dirbtinis intelektas. Šioje srityje reikėtų labiau atkreipti dėmesį į intelektinio valdymo mokslą. ...