Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Duomenų bazių taikymas VGTU internetiniame tinklapyje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Duomenų bazių taikymas VGTU internetiniame tinklapyje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253
Aprašymas

Įvadas. Problemos aktualumas, keliami tikslai. Duomenų bazės. Kas yra duomenų bazė. Duomenų bazių privalumai. Priėjimo priemonių unifikavimas. Našumo padidėjimas. Vientisumo sustiprinimas. Duomenų bazių trūkumai. DBVS. Duomenų bazių tipai. Rinkmenų valdymo sistemos. Hierarchinės duomenų bazės. Reliacinės duomenų bazės. Reliacinis modelis. Duomenų bazės ir internetas. Duomenų bazių valdymo sistemos naudotinos Interneto technologijose. MySQL. PostgreSQL. MSSQL Server. Duomenų bazių valdymo sistemų palyginimas. MySQL prieš PostgreSQL. ACID testas. SQL dialektai. Kurią rinktis? MySQL privalumai. Web-aplikacijų kūrimo technologijos. ASP (Active Server Pages). Perl. Python. ColdFusion. PHP. Web-aplikacijų kūrimo technologijų palyginimas. PHP prieš Perl. Panašumai. Skirtumai. PHP prieš ASP. Greitis. Atminties valdymas. Kaina. Duomenų bazės. Klaidos. Mobilumas. PHP prieš ColdFusion. Palaikomos platformos. Kalbų skirtumai. DBVS palaikymas. Technologijos pasirinkimas. VGTU dinaminio turinio valdymo sistemos modeliavimas. Principinė prisijungimo prie sistemos schema. Svetainės valdymo sistemos modulių schema. Valdymo sistemos veikimas. Sistemos saugumas. Pagrindiniai pavojai. Saugumo priemonės. Apache serveris. Slaptažodžių kodavimas. Saugus prisijungimas prie duomenų bazės. VGTU svetainės turinio valdymo sistemos sukūrimas. Duomenų bazės struktūra. Lentelė "istorija". Lentelė "senatas". Lentelė "admins". Moduliai. Modulis "Istorija". Modulis "Senatas". Prisijungimo kontrolės (PK) modulis. Modulis "Vartotojai". Submoduliai. Vartotojų administravimo (VA) submodulis. TIK submodulis. GIK submodulis. Duomenų vaizdavimas svetainėje. Išvados ir pasiūlymai. Priedai.

Ištrauka

Šis darbas skirtas VGTU internetinio portalo tobulinimui, panaudojant duomenų bazių ir dinaminių internetinių puslapių privalumus.
Pačioje Internetinio voratinklio vystymosi pradžioje visų tinklalapių turiniai buvo pilnai statiniai HTML arba tekstiniai failai. Statinis dokumentas yra paprasčiausiai bet kuris tinklalapis, kuris yra išsaugomas diske ir gražinamas į naršyklę be pakeitimų. Net gi dabar, tikriausiai daugelis internetinių tiklalapių yra statiniai puslapiai, nors pusiausvyra tikrai kinta. Jeigu pamėgintume suskaičiuoti puslapių, kurie peržiūrimi tokiame pavidale kaip jie buvo sukurti kiekį, su puslapių, kurie "guli" milijonuose tinklalapių, laukdami kol bus peržiūrėti kiekiu, tai tikėtina, kad didesnė dauguma jų šiandien bus dinaminiai.
Dinaminis tinklalapis – tai bet kuris tinklalapis, kurio turinį keičia programa arba scenarijus tuo momentu, kai jis yra iškviečiamas peržiūrai. Paprasti pavyzdžiai tokių trivialių dinaminių puslapių būtų, tokie puslapiai, kurie rodo lankytojų skaitliuką arba dabartinę datą ir laiką.
Naudingesni yra rezultatų puslapiai, kurie grąžinami, kai vartotojas nusiunčia tinklo anketą. Anketa, pati savaime gali būti statinė arba dinaminė, tačiau rezultatų puslapis visada turi būti dinaminis, nebent anketa yra fiktyvi. Logiška, kad kai vartotojas įveda kintamus duomenis į anketą ir anketa yra apdirbama, rezultatai turi būti kintami.
Galiausiai kai kurie tinklalapiai yra visiškai dinaminiai, kadangi visas turinys yra saugomas duomenų bazėje ir perduodamas į tinklalapį tuoj pat kai tinklalapis iškviečiamas peržiūrai. Taip daroma dažniausiai siekiant sumažinti tinklalapio išlaikymo kaštus. Kadangi šiuo atveju vartotojas nežinantis HTML gali įvesti turinį į duomenų bazę naudodamas paprastą, lengvai suprantamą sąsają. Kai turinys yra paimamas iš duomenų bazės jis sujungiamas su šablonu, kuris suteikia komponentus, bendrus visam tinklalapiui arba tam tikrai tinklalapio daliai.
Dinaminių tinklalapių sukūrimo kaina yra didesnė už statinių, tačiau palaikymas – žymiai pigesnis. Taip yra dėl kelių priežasčių. Paprasčiausiai, kaip jau buvo minėta, statiniai tinklalapiai yra atskirų HTML puslapių, kurie buvo sukurti atskirai ir pakrauti į internetinį voratinklį rinkinys. Jeigu jūs norite pakeisti puslapį statiniame tinklalapyje, jūs turėsite redaguoti konkretų puslapį, o tai dažniausiai daro tinklalapio dizaineris (web designer).
Dinaminių tinklalapių atveju, HTML puslapiai (šablonai) yra sukuriami tik informacijos pateikimui, tačiau visas jų turinys saugomas duomenų bazėje. Dinaminis tinklalapis dažniausia turi slaptažodžiu apsaugotą administravimo sritį, kur bet kuris kompanijos – tinklalapio savininkės narys, turintis tam teisę, gali redaguoti tinklalapio puslapius.
Taigi kaip matome, dinaminiai tinklalapiai žymiai geriau pritaikyti didelių, greitai kintančių tinklalapių savininkams. Tokius tinklalapius dažniausia turi :
a. įvairios kompanijos, savo reikmėms
b. interneto portalai
c. švietimo įstaigos
Šiuo atveju dėmesys bus skiriamas švietimo įstaigos, universiteto internetiniu portalui.
Didelė universitetinių portalų pateikiamos informacijos dalis, kinta pakankamai greitai (naujienos, priėmimo taisyklės, personalas, studijų sistema ir pan.) . Taigi dinaminio portalo sukūrimas žymiai palengvintų universitetinio portalo valdymą. Panaudojus naujausias technologijas toks portalas, galėtų ne tik tapti lengvai atnaujinamu bei administruojamu, bet ir įgytų naujų galimybių. Pvz. Kiekvienas fakultetas galėtų savarankiškai tvarkyti savo informaciją portale.
VGTU internetinis portalas nėra dinaminio tipo, čia dinaminės technologijos naudojamos tik paieškos organizavimui, bet ne paties turinio keitimui. Statinio portalo laipsniškas keitimas į dinaminį leistų lengviau administruoti portalą (minėta aukščiau), bei padarytų jį novatoriškesnį, labiau atitinkantį šiuolaikines tendencijas.
Dinaminiam tinklalapiui kurti skirtų technologijų pasirinkimas yra pakankamai platus. Galimi įvairūs jų tarpusavio sąveikos variantai. Plačiausiai naudojamos šios technologijos: ASP (Active Server Pages), PHP, Perl, Python programavimo kalbos kartu su MySQL, PostgreSQL, Oracle, Access duomenų bazėmis. Kiekviena šių technologijų turi savo privalumus ir trūkumus, kurie bus aptarti vėliau. Vykdant ši projektą buvo pasirinktas PHP ir MySQL derinys. Naudojant šias technologijas sukurtas saugaus prisijungimo prie administravimo sistemos,daugiavartotojiškumo, teksto bei grafikos keitimo moduliai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-24
DalykasInformatikos diplominis darbas
KategorijaInformatika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis50 puslapių 
Literatūros šaltiniai14
Dydis654.34 KB
AutoriusJurijus
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Duomenu baziu taikymas VGTU internetiniame tinklapyje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą