Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Bioinformatika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bioinformatika

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įvadas. Bioinformatikos sampratos. Bioinformatikos praeitis, dabartis, ateitis. Bioinformatikos veikla ir tikslai. Organizavimas: informaciniai bankai. Analizė: bioinformatikos įrankiai. Bioinformatikos taikymai. Bioinformatika Lietuvoje. Išvados.

Ištrauka

Bioinformatika – tai naujas mokslas. Tad kaip ir visos naujos mokslo koncepcijos bei mokslai iš pradžių aiškinami nevienprasmiškai. Ko gero intuityviai kiekvienas suprastų, kad bioinformatika yra kompiuterių naudojimas biologijoje. Galime sulaukti ir tokių atsakymų: bioinformatika yra informacinių technologijų ir biologijos sankirta; bioinformatika reiškia duomenų ieškojimo metodus milžiniškose biologijos duomenų bazėse ir pan. Praktikoje bioinformatikos terminas naudojamas labai siaura prasme. Be to, yra nemažai suformuluota įvairių bioinformatikos apibrėžimų, su kuriais susipažinsime šiek tiek vėliau.
Bioinformatika apjungia laimėjimus iš matematikos, biologijos, kompiuterijos ir informacijos mokslų tam, kad išspręstų sudėtingas problemas gyvybės moksluose. Esminiai duomenys susideda iš žmogaus ir kt. organizmų genomų ir proteomų, baltymų 3D struktūrų ir funkcijų, mikromatricos duomenų, metabolizmo ypatybių, ląstelių linijų, biologinės įvairovės ir pan. Biotechnologijos tyrimų metu gaunami didžiuliai informacijos kiekiai. O staigus biologijos kiekybinių duomenų augimas pavertė duomenų saugojimą ir duomenų ieškojimą pagrindine biotechnologų ir biologų problema. Milžiniška duomenų gausybė bus naudinga tik tuomet, jei bus sukurti pažangūs apdorojimo įrankiai, priemonės. Didžiulių duomenų kiekių skaitmeninis kodavimas, indeksavimas, ieškojimas reikalauja ypač gerų technologijų ir modernių programinių sprendimų. Informacinės technologijos, ypač internetas, naudojamos rinkti, platinti, galimybe naudotis bet kada ir bet kur – auganti informacija, kuri vėliau analizuojama matematiniais ir statistiniais metodais. Bioinformatika naudoja taikomąsias kompiuterines programas kaip įrankius duomenų bazių kūrimui, informacijos valdymui, saugojimui, duomenų paieškai ir pasaulinio tinklo kūrimui. Bioinformatika yra nukleorūgščių (genų ir RNR) sekos, baltymų sekos ir struktūrinės informacijos įrašymas, anotavimas, saugojimas, analizavimas ir paieška/išrinkimas. Tai apima sekų ir struktūrinės informacijos duomenų bankus, o taip pat ir metodus pasiekti, ieškoti, atvaizduoti ir atrinkti informaciją. Dėl šių priežasčių bioinformatika naudojama viso genomo sekos nustatyme ir analizėje, eksperimentinėje analizėje įtraukiant tūkstančius genų tuo pačiu metu, DNR fragmentų ir grandinių analizėje, palyginamojoje analizėje tarp rūšių ir rūšies viduje, medicininiuose taikymuose, pavyzdžiui nustatant genetines ligas, teismuose, žemės ūkyje.
Bioinformatika išsivystė į pilnavertę mokslinę discipliną tik per paskutiniuosius dešimt metų. Bioinformatikos samprata neapsiriboja skaičiuojamąja molekuline ir struktūrine biologija. Dabar ji apima tokias sritis, kaip lyginamoji genomika, struktūrinė genomika, proteomika, metabolinių kelių inžinerija, molekulinė diagnostika ir kt. tyrimų ir plėtotės sritys. Šiose sferose pasiekti laimėjimai tiesiogiai daro įtaką sveikatos priežiūrai, medicinai, naujos kartos vaistų atradimui, žemės ūkio produktų tobulinimui, alternatyviai energijai, aplinkos apsaugai ir t.t. Tai patraukė keleto kompanijų ir verslininkų dėmesį. Kaip rezultatas, pradėta ryžtingai imtis didelio skaičiaus bioinformatika paremtų projektų ir turi tendenciją tęstis taip toliau. O tai pareikalavo didžiulio skaičiaus ypač gerai bioinformatikoje kvalifikuotų žmonių. Jaučiamas didžiulis bioinformatikos specialistų poreikis JAV, Europoje, Pietryčių Azijoje, Australijoje. Jų trūksta jau vien dėl to, kad dirbti bioinformatiku reikia žinių tiek iš informatikos, tiek iš biologijos sričių. Netgi keliama tokia problema: kas lengviau biologui tapti informatiku ar atvirkščiai. Juk ko gero biologui tokios sąvokos, kaip "informacinės technologijos", "duomenų paieškos algoritmai" nelabai daug ką svarbaus reiškia. Be to, yra biologų, kurie vis dar neįvertina kompiuterio galimybių tyrimuose. Iš priešingos pozicijos, ką gali reikšti "biologija" informatikui. Koks biologo darbas? Ką jie nori sužinoti ir kokiu tikslu jie tai naudos? Kokie yra informacinių technologijų taikymo privalumai biologiniuose tyrimuose? Kodėl bioinformatika laikoma karšta sritimi?
Formuojama naujoji paradigma. Jos teigimu, visi genai turi būti žinomi ir surandami duomenų bankuose elektroniniu būdu. Biologinio tyrimo pradinis taškas turės būti teorija, t.y. tyrėjas-mokslininkas pradės nuo teorinio spėjimo ir tik tada atliks eksperimentą, siekdamas patikrinti savo hipotezę. Geriau suprasdamas biologinius procesus molekuliniu lygiu bioinformatikos specialistas sukurs naujas priemones analizuoti genus naujo mokslo srityje ‘genomika’. Perėjimas nuo genų biologijos buvo nulemtas strategijos – visa genų grupė turi būti analizuojama vienu metu pradedant tyrimais laboratorijoje ir baigiant analize kompiuterinėmis programomis. Genomika yra iš pagrindų pakeistas vaistų kūrimas, genų terapija ir visa, kas reikalinga sveikatos priežiūrai ir žmonijos medicinai. Genomikos atradimai yra pritaikomi praktikoje naudojant bioinformatikos įrankius.
Darbai proteomikos ir genomikos kryptimi tęsis naudojant labai sudėtingas taikomąsias programas ir duomenų tinklus. Programų, kurios ieškotų ir analizuotų informaciją, modeliuotų, kūrimas yra tiesiog būtinas. Duomenų saugumas, perdavimas ir suspaudimas, duomenų tikslumo ir teisingumo savaiminis tikrinimas taip pat bus pagrindine bioinformatikos tyrimų kryptimi. Virtualios realybės naudojimas vaistų, metabolizmo kelių ir vienaląsčių organizmų kūrime bus iššūkiai, kurių bioinformatikos specialistai turės ryžtingai imtis. Dabar yra visuotinai pripažinta, kad bioinformatika yra raktas į naują informacija perpildytą molekulinę biologiją, kuri lydės mus XXI amžiuje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-25
DalykasInformatikos referatas
KategorijaInformatika
TipasReferatai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai10
Dydis399.85 KB
AutoriusArūnas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasprof. Rimantas Šeinauskas
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bioinformatika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 21 puslapis 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • prof. Rimantas Šeinauskas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą